Pilnas stiklo, betono, asfalto
Ir sulinkusių homo erectus
Žmogžudys, bet dėl nieko nekaltas,
Ketvirčiuojamas Laisvės prospektas.
Ir aš traukiu čia savo tiradą,
Iš konteksto gerokai iškritęs.
Ir šypsausi lyg litą suradęs –
Be kostiumo ir būsto kredito.

Tylūs žmonės gyvena prospektu:
Perka, ima, parduoda ir teikia.
Kartais homo, o kartais – erectus.
Taip, kaip nori. Tiksliau, taip kaip reikia.
Sako, ko tu, žmogau, čia nerimsti –
Mums prospekte nereikia nevėkšlų.
Sako, laisvės iš mūs neatimsi.
Tik ta laisvė čia padvelkia mėšlu.

Netikau aš ir vietinei sektai –
Ne už rago, šit, paėmiau jautį.
Neatleis man rūstusis Prospektas.
Tiktai man kažkodėl nusispjauti.
Nepritapęs prie vietinės faunos,
Nepanorau statytis sau urnos.
Sakė, mirsi, broleli, tu jaunas.
Gal ir jaunas. Bet bent jau ne durnas.